Kartais motyvacijos pritrūksta visai netikėtai. Atrodo, dar vakar turėjome aiškų tikslą, planą ir norą veikti, o šiandien net paprasčiausi darbai reikalauja daugiau pastangų nei įprastai. Tokios dienos yra visiškai normalios. Nė vienas žmogus negali visada jaustis įkvėptas, produktyvus ir užtikrintas. Būtent todėl kasdienybėje svarbu turėti mažų atramų, kurios padeda sugrįžti prie savęs ir primena, dėl ko verta judėti pirmyn.
Motyvacija nebūtinai turi būti didelė, triukšminga ar labai ambicinga. Kartais pakanka vienos minties, trumpo sakinio ar paprasto priminimo, kad šiandien nereikia padaryti visko – užtenka žengti vieną mažą žingsnį. Tokie priminimai padeda sumažinti spaudimą ir leidžia į tikslus žiūrėti ramiau.
Kodėl kartais pritrūksta įkvėpimo?
Įkvėpimas dažnai priklauso nuo mūsų savijautos, poilsio, aplinkos ir net metų laiko. Kai esame pavargę, pervargę nuo informacijos ar nuolat lyginame save su kitais, natūralu, kad vidinė energija sumažėja. Tokiu metu gali atrodyti, kad visi kiti juda greičiau, pasiekia daugiau ir geriau žino, ką daro.
Tačiau dažniausiai matome tik mažą kitų žmonių gyvenimo dalį. Socialiniuose tinkluose retai rodomos abejonės, nesėkmės ar lėtesni laikotarpiai. Todėl verta sau priminti, kad kiekvienas turi savą tempą. Vieną dieną galime būti labai produktyvūs, o kitą – tiesiog pasirūpinti savimi. Ir tai nėra žingsnis atgal.
Tokiais momentais gali padėti trumpi tekstai, užrašai ar motyvuojančios mintys, kurios primena paprastus, bet svarbius dalykus: pradėti galima iš naujo, mažas progresas vis tiek yra progresas, o poilsis taip pat yra kelionės dalis.
Maži įpročiai, kurie grąžina aiškumą
Kai trūksta motyvacijos, nebūtina iš karto imtis didelių pokyčių. Dažnai geriausiai veikia maži, lengvai įgyvendinami veiksmai. Pavyzdžiui, galima ryte užsirašyti tris svarbiausias dienos užduotis, susitvarkyti darbo vietą arba skirti kelias minutes pasivaikščiojimui. Tokie paprasti veiksmai padeda susigrąžinti kontrolės jausmą.
Naudinga ir sumažinti lūkesčius. Jei užduotis atrodo per didelė, galima ją suskaidyti į mažesnes dalis. Vietoje minties „turiu viską sutvarkyti“ geriau sau pasakyti „pradėsiu nuo vieno stalčiaus“ arba „skirsiu tam 15 minučių“. Pradžia dažnai būna sunkiausia, bet pradėjus judėti atsiranda daugiau aiškumo.
Dar vienas svarbus dalykas – nepamiršti pagirti savęs už mažus pasiekimus. Dažnai pastebime tik tai, ko dar nepadarėme, bet pamirštame, kiek jau nuveikėme. Net trumpas sustojimas ir pripažinimas „šiandien padariau tiek, kiek galėjau“ gali suteikti daugiau ramybės.
Motyvacija prasideda nuo švelnesnio požiūrio į save
Dažnai manome, kad motyvacija atsiranda tada, kai save stipriai spaudžiame. Tačiau ilgainiui toks būdas vargina. Kur kas tvirtesnė motyvacija gimsta iš supratimo, kodėl mums tai svarbu, ir iš gebėjimo su savimi kalbėtis švelniau. Ne visada reikia save raginti griežtais žodžiais. Kartais daug labiau padeda palaikymas.
Gyvenime būna etapų, kai judame greitai, ir etapų, kai viskas vyksta lėčiau. Tai nereiškia, kad sustojome ar praradome kryptį. Galbūt tiesiog reikia daugiau poilsio, aiškesnio plano arba mažo priminimo, kad viskas neprivalo būti tobula.
Motyvacija nėra nuolatinė būsena. Ji ateina ir praeina, todėl svarbu susikurti aplinką, kurioje būtų lengviau grįžti prie savo tikslų. Kartais tam užtenka vienos geros minties, ramaus ryto ar mažo žingsnio, kuris primena: judėti pirmyn galima ir lėtai.